Pasivaikščiojimas Nemuno kilpų regioniniame parke

20160519_115051Gegužės mėnuo Trečiojo amžiaus universitetui – vienas aktyviausių. Šį mėnesį vyksta paskutiniai mokslo metų užsiėmimai, organizuojamos išvykos, įteikiami diplomai. Šia proga Aplinkosaugos fakulteto studentai-senjorai keliavo į Nemuno kilpų regioninį parką – nuo Birštono iki Punios. 

Pirmoji kelionės stotelė – Turizmo informacijos centras Prienuose. Čia mus pasitiko maloni moteris – gidė Ramutė. Papasakojusi Prienų miesto istorijos faktus gidė mus pakvietė į centrą pažiūrėti filmuko apie garsiąsias Nemuno kilpas. Visus sužavėjo vaizdingas kraštovaizdis – šį grožį norėjome pamatyti gyvai, tad kelionę tęsėme.

Kitas sustojimas – geologinis gamtos paveldo objektas, kuris 1974 m. paskelbtas gamtos paminklu – Balbieriškio atodanga. Jos aukštis – apie 40 m (viršaus absoliutinis aukštis – apie 87 m), šlaitų statumas – apie 50 laipsnių, bet yra vietų, kur jie vertikalūs, ilgis palei Nemuno upę – apie 1,7 km. Nuo atodangos atsiveria puikius vaizdas į Nemuno upės vingį ir jo slėnį su pievomis bei šilais.

Nemuno dešiniajame šlaite, 6 km į pietryčius nuo Birštono Nemajūnų kaime stovi Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. 1878 m. pastatyta  Nemajūnų bažnyčia su dviem fasadiniais bokštais ir bokšteliu ant stogo yra vienintelis originalus medinės neogotikos liaudies meistrų kūrinys Lietuvoje, tačiau joje persipina ir kiti architektūros stiliai. Pagrindinė kompozicijos idėja – romantinė viduramžių nostalgija, siekimas imituoti žinomo gotikos paminklo – šv. Onos bažnyčios pagrindinį fasadą. Stačiakampis bažnyčios planas sukurtas pagal klasicizmo tradicijas, tuo tarpu stambiam pastato kupolui, iš dalies ir dvibokštei fasado struktūrai bei interjero kompozicijai būdingi neobaroko bruožai.

Pasigrožėję šiuo ypatingu kūriniu tęsėme kelionę –  vykome Škėvonių atodangos link. 33 metrų aukštį siekianti ir daugiau nei pusę kilometro besitęsianti atodanga – unikalus gamtos darinys, atskleidžiantis geologinę praeitį. Nors vaizdai ir gniaužė kvapą, keliavome toliau.

Kitas Aplinkosaugos fakulteto studentų-senjorų sustojimas – Punios piliakalnis. Įdomu tai, jog archeologiniais tyrimais nustatyta, kad piliakalnio vietoje buvo gyvenama jau akmens amžiuje, gyvenvietė čia buvo ir I tūkst. pr. m. e. Pasinaudodami proga, jog esame tokioje kvapą gniaužiančioje vaizdingoje vietoje, kur atsiveria žali miškingi horizontai bei tekanti upė, antrakursiams Aplinkosaugos fakulteto studentams-senjorams buvo įteikti diplomai.

Mūsų išvyką vainikavo apsilankymas Birštone. Sūrūs Birštono šaltiniai minimi nuo XV amžiaus. 1846 m. Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Balinskis čia gydė pirmąją ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai, o Birštone ji pasveiko. 1851 m. birželio 23 d. įkurtas Birštono kurortas, kuris garsėja geriamu mineraliniu vandeniu, voniomis, čia atvyksta žmonės gydytis nuo virškinimo, judėjimo aparato, kraujotakos, ginekologinių, inkstų, kvėpavimo ligų, o sanatorijos čia dirba ištisus metus.

Taigi tokia štai buvo paskutinis šių mokslo metų užsiėmimas Aplinkosaugos fakulteto studentams-senjorams. Dalinamės kelionės akimirkomis.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s