Žemaitės gyvenimo ir asmenybės žavesys

Ruseckaite_Zemaites paslaptis_virs-500x500Kovo 29 dieną Trečiojo amžiaus universitete vyko paskaita tema – Žemaitės gyvenimo ir asmenybės žavesys, kurią vedė lektorė Aldona Ruseckaitė, poetė, prozininkė, muziejininkė, parašiusi biografinį romaną apie Žemaitę „Pasaulis pagal Žemaitę“.

Paskaitos pradžioje lektorė pristatė dažniausiai jai užduodamus klausimus: kodėl Žemaitė, būdama tikra žemaite, savo paskutines gyvenimo dienas praleido Suvalkijos sostinėje Marijampolėje ir taip pat buvo čia palaidota? Kodėl Žemaitė nėjo gyventi su savo vaikais? Juk jų turėjo net 6.

Atsakymai į šiuos klausimus yra gan paprasti. Nors Žemaitė ir turėjo 4 dukras ir 2 sūnus, tačiau abu sūnūs gyveno Amerikoje, o tuo tarpu Lietuvoje gyvenusios dukterys gyveno gan nepasiturinčiai, išskyrus Juzę, kuri jau gyveno su K. Petrausku. Tik 1921 m. vasarą grįžusi iš JAV, laikinai apsistojo Kaune. Sulaukusi kažkur kelyje pasiklydusio dovanų bagažo, iškeliavo lankyti savo keturių dukterų: Pranės, Onos, Elenos ir Juzės, kurią, jau ištekėjusią už K.Petrausko, nutarė pamatyti vėliausiai.

Po keturių dienų viešnagės Petrauskų ūkyje Žemaitė nusprendė grįžti į Kauną. K. Petrauskas ją vėl vežė iki traukinio. Tai buvo paskutinis jų susitikimas. 1956-1957m. buvo išleista 6-7 tomai Žemaitės laiškų, iš kurių apie 60 buvo skirta K. Petrauskui. Iš Kauno Žemaitė iškeliavo į Marijampolę pas Bulotas, kur niekieno netrukdoma galėjo taisyti savo rašybos darbus. Gruodžio 6 d. Žemaitė parašė testamentą, kuriuo visus savo rašto darbus paliko A. Bulotai. 1921 m. gruodžio 7 d. ji mirė nuo plaučių uždegimo, todėl Marijampolėje ir palaidota.

Paskaitos metu buvo paminėta daug įdomių istorijų. Viena iš jų apie tai, kaip Žemaitė atsidūrė kalėjime: Vilniuje išsipildė Žemaitės, gyvenusios su anūke Elze, svajonė dirbti laikraštyje – ji buvo priimta į „Lietuvos žinių“ redakciją redaktore, atsakinga carinei valdžiai už laikraščio turinį. Kai cenzoriui nepatiko vieno autoriaus rašinys laikraštyje, Žemaitei už tai teko kelias savaites sėdėti kalėjime. Grįžusi ji parašė „Kalėjimo įspūdžius“, kitus apsakymus miesto gyvenimo temomis. Bet Žemaitė pasižymėjo savo ryškia asmenybe ir kalėjime. Už tai, kad jai buvo duodamas maistas ne pagal atliekamą bausmę, ji išsireikalavo grąžinti jai 1,25 rublio.

Neatsiejama Žemaitės dalis yra jos skarelė. Plaukiant laivu į Ameriką, A. Bulotos žmona Aleksandra priprašė Žemaitės pirmos viešos vakarienės laive metu neryšėti skarelės ir apgaubė rašytojos galvą šaliu. Tą vakarą Žemaitė sėdėjo nekalbi, nepatenkinta, o po visko pareiškė – jei ji negalinti bendroje salėje valgyti ryšėdama skarelę, tai tuomet maistas tegul bus nešamas į jos kajutę.

Žemaitė, pasak A. Ruseckaitės, sąmoningai siekė pabrėžti savo sodietišką kilmę, niekad to nesigėdijo, o atvirkščiai – didžiavosi. Beje, ir JAV lietuvės mėgino priversti ją nešioti skrybėlaites, tačiau Žemaitė joms pasakė: „Jei man reikėtų eiti pas patį JAV prezidentą, vis vien eičiau su skarele.“ Jos skarelė visur ir visada pritraukdavo aplinkinių dėmesį.

Tai, kokia svarbi įvaizdžio dalis buvo skarelė, galėtų byloti ir kai kurių šaltinių teiginiai, esą rašytoja – kaip ir dažna ano meto miestietė moteris – rūkė.

K.Petrauskas nesudegino Žemaitės laiškų – juk žinojo jos, rašytojos, vertę. Kaip tie laiškai atsidūrė Marijampolėje pas Bulotas, nežinoma. Įdomu ir tai, kad minėti laiškai ir kita Žemaitės archyvo dalis buvo perduota Lietuvių tautosakos ir literatūros institutui jau po to, kai 1942 m. hitlerininkai sušaudė Bulotas.

Anot A. Ruseckaitės, K.Petrauskas mirė pora metų anksčiau už savo dešimčia metų vyresnę žmoną Žemaitės dukrą, kuri dėl neaiškių priežasčių neatvažiavo į motinos laidotuves – jose dalyvavo tik Žemaitės dukra Elena ir anūkai Stasys su Elze.

Gydytojai po Žemaitės mirties stebėjosi garbaus amžiaus rašytojos kūno ir odos grožiu, o mes dabar – jaunatviška jos gyvenimo jėga ir tiesiog gaivališka proza, kuria ji atvėrė duris į privatų kaimo žmonių, moters pasaulį.

Robertas Žalnieraitis, Kultūros ir sporto III kurso studentas

Ruseck ruseck2

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s