Kalnų pavilioti

10704030_860272397340299_7787239403769231364_nYra žmonių, kurie nuolat galvoja apie kalnus, nuolat jiems treniruojasi ir planuoja savo atostogas ne šiltame paplūdimyje, bet nori kiekvienais metais peržiemoti ant vis kitos viršūnės.

Lietuvių trauką kalnams gali lemti ir mūsų tautos būdas. Esame darbštūs, kantrūs, drąsūs. „Tarsi genuose turime norą lipti kuo aukščiau, nors ir turime sėslios tautos apibrėžimą. Pavyzdžiui, Vladas Vitkauskas įkopė į visas 7 aukščiausias pasaulio viršūnes, tuo metu kai ne visos didžiosios šalys galėjo pasigirti tokiu pasiekimu. O juk visi žinome, kad Lietuvoje nėra nė vieno normalaus kalno, tik kalvas galime paminėti“.

Tai mintys iš Kultūros ir meno fakulteto pirmojo renginio, įvykusio spalio 13 d. Svečiuose buvo alpinistė, įkopusi ne į vieną rizikingą viršūnę, nugalėjusi Elbrusą [5642 metrai]. Ne kartą teko jai pajusti ne tik kalnų grožį, bet ir riziką, gamtos žiaurumą, kai kalnai ir sniego lavina nesirenka – stiprus vyras esi ar trapi moteris. Tarp kitko, kalnuose moterų nėra [teigė Gražina Mikušauskaitė-Liniauskienė], yra tik alpinistai: vienodas krūvis, vienoda rizika, vienodas džiaugsmas pasiekus viršūnę ar apmaudas be dalios sugrįžus atgalios. Trauką kalnams ji t.p. kildina iš savo genetikos, daug surastų palėpėje tėčio piešinių yra skirti kalnams, nors pats toliau Lietuvos niekur nėra buvęs.

Susidomėję klausėmės apie treniruotes Kauno alpinistų klube, apie vasaros stovyklas kalnuose. Šia liga užkrėtė ir savo šeimą [užaugino 4 vaikus], išmaišė visą buvusią Sovietų Sąjungą ir didžiausius jos kalnus: Kaukazą, Pamyrą, Tian Šanį, o bevardes višūnes ir suskaičiuoti sunku. Alpinistai veteranai šiuo metu yra susivieniję į Pabaltijo alpinistų klubą Senjoras; susitinka įvairiose respublikose, pamini likusius kalnuose draugus, dar pasvajoja apie būsimas viršūnes.

Gražina nepatingėjo, nepasidrovėjo iš Prienų, kur gyvena, atvažiuoti autobusu apsivilkusi brezentovkę, kuria vilkėdavo lipdama į kalnus; kuprinė buvo prikrauta alpinistinės įrangos, žinoma, ne visi 25 kg., bet vis tiek svoris nemažas. Paliesti galėjome įvairius kablius kabliukus, žiedus ir įvores, net kalnų kirvuką-kirstuką.

Meilė kalnams amžina, – teigė Gražina atsisveikindama.

Vida Mickuvienė, fakulteto dekanė

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s