TEATRALIŠKOS INSCENIZACIJOS KULTŪROS IR MENO FAKULTETE

IMG_1904Linksmas ir nuotaikingas renginys, vykstantis nuo pirmųjų jo veiklos metų. Tai Trijų karalių vakaronės, kurių metu atlikėjais, artistais, pasakoriais tampa fakulteto dalyviai. Kiek netikėtų fantazijos perliukų pažyra, kiek smagumo ir džiaugsmo tai suteikia žmonėms, kurie persikūnija į istorines, biblines asmenybes, karalius ir karalienes, ispanes šokėjas ar lietuviško kaimo išminčius. Tai priklauso nuo fakulteto užsiėmimo  metų temos. Kadangi šiais metais mes susipažįstame su žmonėmis, kurie kuria Lietuvos kultūrą [svečiavosi Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė A.Ruseckaitė, aktorius P.Venclovas, rašytojas, režisierius, bardas V.V.Landsbergis], tai ir vakaronės tema buvo apie tai. Šventę po foto sesijos pradėjome iškilmingu Vienos valsu, kurį grojo ir visą vakarą mus gyva muzika linksmino buvęs kolegijos studentas A.Lekešys.Į MTAU [Marijampolės Trečio amžiaus universiteto] dvarą sugužėjo daug svečių: ir Žemaitė, bajoraitė, Butlerienė Pranciška, visas Gruiniaus dvaras, Žemaitijos puošmena, oriai išdidžiai sukiojosi A.Smetona su žmona ir svaine. Labai lyriška su nutrintu lagaminėliu iš Lazdijų atskubėjo S.Nėris, jai antrino J.Biliūno Juozapota, tarp tiek daug gražių ponų vis ieškanti savo Petriuko. O linksmosios našlės buvo net trys: 2 juodos ir 1 balta, kuri ne tik atliko epizodą iš operetės, bet ir padainavo. Juokas ir daina skambėjo visą vakarą, bet lyrinių momentų metu sugebėjome susikaupti, nes buvo skaitoma nemažai eilių: 2 poros iš A.Mickevičiaus dvaro [universiteto lankytojai iš Punsko] perskaitė lietuviškai ir lenkiškai „Pono Tado“ įžymiąją ištrauką; skambėjo prancūzės  guvernantės parengta daina, sukiojosi dailininkas iš Monmartro, kuris vakaro pabaigoje piešiniais apdalino įsimintiniausius personažus.

Pastebėti ir apdovanoti buvo beveik visi: už įdomiausius pasirodymus, dvaro patiekalus, gražiausias skrybėlaites, gavo prizus ir nusigyvenusi bajorė, ir prasigyvenusi oligarchė, ir liokajus [ypač išraiškingas ir tikslus buvo paties pasisiūtas kostiumas], pastebėtos buvo net tarnaitės ir šiaip dvarui prijaučiančios, priklydusios ponios.

Nusivylusių ir nelinksmų nebuvo; kai pats organizuoji ir kuri, supranti, kad būtent kultūra gali pilnai išlaisvinti žmogų, ugdyti jo skonį, kritiškumą,  pasitikėjimą savimi ir kitais. Tik ji stiprina kūrybines galias, gilina žmoniškosios egzistencijos kompetencijas.

 V. Mickuvienė, KMF dekanė

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s