KŪRYBIŠKO RUDENS ATGARSIAI

Pasibaigus metams dėsninga apžvelgti nuveiktus darbus, pamąstyti apie būsimas veiklas. Galim drąsiai teigti, kad praėjęs ruduo Muzikos fakulteto folkloro ansambliui buvo aktyvus, kūrybiškas ir darbingas. Vadovės Dalios Venckienės kviečiami į pirmąsias repeticijas rinkomės jau rugsėjo mėnesyje, nors mokslo metų pradžia tik nuo spalio 1 dienos.Spalio 4 d. penktadienį pasitikome svečius – senjorus iš Baltarusijos Gardino miesto. Kartu su direktore Onute Sakalauskiene svečiams aprodėme vakarėjančią Marijampolę, pakvietėme apsilankyti Šv. Arkangelo Mykolo globos namuose. Čia nuoširdžiai priėmė Viduta Bačkierienė, kuri papasakojo ir parodė jaukius namus, kuriuose sudarytos sąlygos seniems, vienišiems ir neįgaliems žmonėms saugiai gyventi visavertį socialinį, kultūrinį ir asmeninį gyvenimą. Svečių vadovė su ašaromis akyse dėkojo globos namų personalui už sukurtą rūpestingą aplinką, atjautą, gailestingumą ir pagalbą artimui. Šeštadienį miesto centre šurmuliavo šventės „Sūduvos kraitė 2013“ kermošius, o Poezijos parke rudens gėrybių ir žolynų paroda. Čia ir pakvietėme pasižvalgyti mūsų svečius, įsigyti autentiškų lauktuvių iš Marijampolės. Po pietų su daina „Laukėm svetelių, mes jūsų“ pasitikome ESDF iškilmių salėje. Koncertavome mes, neatsiliko ir Gardino senjorai. Išsiskiriant gardiniečiai džiaugėsi išvydę gražų miestą, dėkojo už šiltą priėmimą ir pakvietė apsilankyti pas juos.

Spalio 18 d. rytą išvykome Vilniun. Išvykos tikslas – pabuvoti Lietuvos liaudies kultūros centre ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Lietuvos liaudies kultūros centre susitikome su Folkloro poskyrio vyriausiąja specialiste Loreta Sungailiene. Čia mus supažindino su Tautinio kostiumo studijos parengta ekspozicija, kurioje penkių Lietuvos etnografinių regionų tautinių kostiumų kolekcija. Vadovaujant L. Sungailienei dainavome dainas įvairiomis tarmėmis ir potarmėmis. Ji paskatino mus dalyvauti liepos 3-5 dienomis organizuojamoje Respublikinėje dainų šventės „Čia – mano namai“ folkloro dienoje „Laimužės lemta“.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute susitikome su Tautosakos archyvo skyriaus jaunesniąja mokslo darbuotoja – etnologe Gražina Kadžyte. Instituto bibliotekos ir tautosakos archyvo fondai nuolat papildomi archyvine literatūrine ir folklorine medžiaga, kurių pagrindu kuriamos lituanistinio paveldo elektroninės duomenų bazės. Gražina Kadžytė pakvietė atnešti namuose turimus dainų sąsiuvinius ar į magnetofono juostas įrašytas liaudies dainas, instrumentinę muziką, bažnytines giesmes ir kitą tautosakinę medžiagą. Pabuvoję šiose dviejose įstaigose supratome, kad tai pagrindiniai mūsų tautinio paveldo puoselėtojai, saugotojai, tęsėjai ir neleidžiantys nueiti užmarštin.

Lapkričio 6 d. trečiadienis. Ansambliečiai pakvietė Muzikos ir Dvasinio tobulėjimo fakultetų senjorus, o taip pat visus lankančius MTAU į susikaupimo popietę „Lapkričio liūdesys”. Nuskambėjus svajingai ir liūdnai lamzdelio melodijai ansamblio vadovė Dalia Venckienė papasakojo apie renginio esmę, pakvietė tylos minute pagerbti išėjusius amžinybėn buvusius MTAU senjorus, o taip pat senjorų judėjimo pradininką Vilniuje, pirmąjį TAU steigėją Lietuvoje Medardą Čobotą.

Vadovė pasakojo apie Vėlinių – visų mirusiųjų pagerbimo šventės ištakas ir tradicijas. Apie šventės reikšmę kalbėjo Dvasinio tobulėjimo fakulteto dekanas Vaidotas Labašauskas. Į kanklių ir lamzdelio atliekamų melodijų pynę įsiliejo eilių posmai, dainų melodijos, rauda. Buvo skaitoma eilės: „Vėlinės“ (J. Marcinkevičius), „Ašarų karoliai“ (Petruškevičius), „O kad Tu pareitum“ (Grigaitytė) ir kt. Skambėjo našlaičių, karinės – istorinės dainos: „Ainu vieškelėliu“, „Skrenda gegutė“, „Ateis visų šventė“, „Oi motin, motin“ ir kt. Vėlų rudenį miršta medžiai, gėlės. Gamta pasirengia, kad tai pergyvenusi, vėl atgimtų. Žmonės panašūs į gamtą: gimsta užauga, pasensta ir miršta, todėl prasminga, kad Vėlinės švenčiamos vėlų rudenį. Už dvasingą susikaupimo ir vilties šventę dėkojo MTAU direktorė O. Sakalauskienė ir susirinkusieji.

Visą lapkričio mėnesį, vadovei iniciavus, teikėme pasiūlymus kokiu vardu pavadinti mūsų ansamblį. Buvo pateikta apie porą dešimčių pavadinimų. Tai : Suvalkiečiai, Kapsai, Jotvingis, Senjorai, Starapolės senjorai, Pašešupio senjorai ir kt. Lapkričio 27 dieną, repeticijos metu vadovė Dalia išvardino visus mūsų pasiūlymus. Ansamblio seniūnė Albinutė pateikė Kraštotyros muziejaus specialistų ir „Suvalkiečių“ draugijos rekomendacijas. Balsavimo rezultatai parodė, kad mums labiausiai patiktų ansamblio pavadinimas „Senapilė“.

Lapkričio 28d. ketvirtadienio popietę išskubėjome į Marijampolės Ryto pagrindinę mokyklą, kur buvome pakviesti dalyvauti renginyje skirtame Tarmių metams – „Tarmė gimtoji skamba manyje“. Renginio tikslas – atskleisti kokia graži ir įvairi yra lietuvių kalba. Renginį vedė lietuvių kalbos mokytoja Birutė Bubnytė. Vadovės Dalios ir Verutės kanklėmis atliktas kūrinys pakvietė susikaupti ir įsiklausyti į lietuviško žodžio dainingumą, švelnumą. Renginio metu įvairiomis tarmėmis ir patarmėmis (suvalkietiškai – vakarų aukštaičių patarme; rytų aukštaičių patarme; dzūkiškai – pietų aukštaičių patarme; žemaitiškai) mokiniai ir mokytojai sekė pasaką „Kodėl zuikio lūpa perplyšo“. Į renginio scenarijų gražiai įsipynė ansambliečių atliekamos lietuvių liaudies dainos. Už dalyvavimą dėkojo mokyklos direktorius Vladas Klasavičius.

Gruodžio 20 d. penktadienis, paskutinė 2013 metų repeticija. Mokėmės dainuoti dainas, kurios skambės vasario mėn. vyksiančiame renginyje. Repeticiją vedė vadovė Dalia Venckiene ir Artūras Grinevičius. Po repeticijos seniūnė Albinutė ir nuostabiai gražaus meninio žodžio meistrė Jūratė pakvietė į Adventinį pasisėdėjimą. Stalą padengėme pačių pagamintais Adventiniais patiekalais. Vadovė apibendrino praėjusį laikotarpį. Direktorė ir vadovė supažindino su veiklomis pavasarį. Nusimato išvykos į kurias kviečia užsienio valstybių senjorai iš Rygos ir Gardino. Ruošimės dalyvauti Respublikinės dainų šventės Folkloro dienos atrankoje. Taip pat, kaip informavo direktorė O. Sakalauskienė reikia pradėti ruoštis Tarptautiniam senjorų folkloro muzikos festivaliui, kuris vyks 2014 m. rudenį. Scenarijų autorė Zita Ruočkuvienė nudžiugino mus pranešdama, kad yra parengusi keleto renginių scenarijus, kuriais galėsime paįvairinti mūsų TAU bendruomenės gyvenimą. Nuoširdus ačiū Jai. Taigi ir pavasaris nusimato turiningas.

Adventinį pasisėdėjimą nutraukė „ponia iš Amerikės“ (Eugenija), ieškanti savojo Mykoliuko. Išklojusi savo nesėkmes, buvo labai dosni susirinkusiems, padovanodama po šviečiantį Mykoliuką (Kalėdų senelį), kuris ateinančiais metais neleis paklysti tamsiais keliais. Palikus dovanas ir savo širdies šilumą, ponia išnyko, tačiau neišnyko šilta adventinė nuotaika. Irena apdovanojo savo gamybos prieskoniais vyrus – kad būtų tvirtesni savo šeimose ir tarp ansambliečių moterų, moteris – natūralių produktų skanėstu, – kad savąją vertę pajustų.

Vadovė Dalia, direktorė Onutė, režisierė Zita ir kiti susirinkusieji iš širdies linkėjo šilumos, meilės, pagarbos, ištvermės ir sveikatos ateinančiais metais. Visi skirstėsi, kiekvienas savaip suvokęs Didžiojo laukimo stebuklą.

Folkloro ansamblio „Senapilė“ 2013 metų rudens veiklas apibendrino Irena ir Jūratė.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s